Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinė pavasarį atvers duris lankytojams ir miesto svečius kvies sostinės panorama grožėtis nuo aukščiausio senamiesčio pastato. Varpinėje baigti daugiau nei metus trukę tvarkomieji statybos ir pritaikymo turizmui darbai.

Į bokšto viršūnę bus galima lipti autentiškais mediniais laiptais. Varpinėje veiks ir modernus stiklinis liftas. Tik iš jo bus galima išvysti istorinius pėdsakus, įrašytus 1600–1610 m. statytose varpinės sienose. Liftu lankytojai galės užkilti į 45 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivers senamiesčio panorama. Drąsiausieji, užkopę į bokšto viršūnės baliustradas, grožėsis neaprėpiamais Vilniaus toliais.

Lifto idėja ne nauja

Norėta, kad turizmui pritaikyta varpinė būtų atkurta tokia, kokia buvo, kad atskleistų tai, ką daugelį metų slėpė po savo skliautu.

„Pagrindinis tikslas buvo išsaugoti autentiškas architektūrines ir konstrukcines varpinės detales, tad didelėmis pastangomis atkurta tai, kas buvo išlikę“, – kalbėjo projekto vadovas, bendrovės „Pažangios architektūrinės mintys“ architektas Gintautas Pamerneckis.

Dar prieš 30 metų Paminklų restauravimo instituto specialistams kilo idėja varpinėje įrengti liftą, kad Vilniaus svečiams atsirastų galimybė grožėtis miestu iš dar vieno žiūros taško. Mat nuo Gedimino kalno atsiveria kitas miesto vaizdas. Į akiratį daugiau pakliūna naujoji miesto dalis ir jos pastatai, o nuo Šv. Jonų bažnyčios varpinės viršūnės visai kitaip „suskamba“ senamiesčio architektūra.

Pasak architekto, paveldo specialistams leidus įrengti minimaliausių gabaritų liftą, jis tapo atsvara seniems mediniams laiptams varpinėje. „Nenorėjome slėpti lifto. Jo metalinės konstrukcijos gražiai dera su medinėmis laiptų sijomis, jis tampa išskirtiniu akcentu bokšto interjere“, – pabrėžė G. Pamerneckis.

Interjero vertybė – glazūra

Prieš varpinės tvarkybos darbus joje buvo atlikti archeologiniai kasinėjimai, architektūriniai, polichrominiai ir konstrukciniai tyrimai. Padarę išvadas tyrėjai parengė rekomendacijas, kaip atkurti senąsias konstrukcijas, išsaugoti tinką ir jį sutvirtinti.

„Tyrimų metu atrasti ir užfiksuoti skirtingų istorinių laikotarpių sluoksniai. Rastos atskiros stiklo šukės, medienos fragmentai, surūdijusios vinys“, – apie radinius pasakojo architektas G. Pamerneckis.

Jis teigė, kad varpinės rūsyje pirmą kartą buvo atlikti archeologiniai kasinėjimai. Įdomu tai, kad bokšto pamato padas yra pakankamai platus, kad atlaikytų varpinės svorį. Konstruktoriai, statę bokštą, tiksliai apskaičiavo, kokį svorį turės atlaikyti varpinės pamatas. Varpinės aukštis iki pat kryžiaus viršūnės siekia 68 metrus, savo aukščiu ji prilygsta dangoraižiams, stovintiems dešiniajame Neries krante.

Architektas teigė, kad didžiausia interjero vertybė varpinėje – glazūra. Ji susidarė ant vidinių bokšto sienų per gaisrą, kai nuo didelio karščio lydėsi plytos.

Prireikė daug pastangų

Tvarkymo ir statybos darbus varpinėje atliko statybinės bendrovės „Sivysta“ specialistai. Praėjusį rudenį statybininkai sutvarkė varpinės pamatus, hidroizoliaciją, išbetonavo grindis ir į varpinės viršūnę ėmė kelti pastolius. „Sivystos“ projektų vadovas Arūnas Puzinas pasakojo, kad sudėtingiausia buvo varpinę „aprengti“ pastoliais. Jų montavimo darbai truko beveik tris mėnesius. Tik atšilus orams darbai buvo tęsiami visu pajėgumu. Vyko bokšto plytų mūro tvarkybos darbai, buvo tvirtinamos medinės konstrukcijos, tinkuojami grindų ir sienų paviršiai, baigtas įrengti liftas, sumontuota Fuko švytuoklė, atkurtos fasado dekoratyvinės vazos ir kiti dekoro elementai, nudažytas fasadas, įrengta priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos sistema, sutvarkytas apšvietimas.

Seną langų tinklą varpinėje pakeitė metalinės grotelės. Tokio paties dizaino grotelės, tik su mažesnėmis akutėmis, puošia ir medinių laiptų turėklus, baliustradą. Atkurtos ir senosios įėjimo į varpinę durys, sutvarkytas varpinės vidus.

Trauks Fuko švytuoklė

Planuojama, kad rūsio patalpose bus įrengta suvenyrų parduotuvė. Pirmajame aukšte veiks Vilniaus universiteto muziejaus paroda. Kadangi universiteto ansamblį lanko daug užsienio turistų, nedidelėje ekspozicijoje jie susipažins su universiteto įkūrimo istorija, čia dirbusiais garsiais pasaulio mokslininkais, universiteto auklėtiniais, kurie mokslo srityje pelnė pasaulinę šlovę.

Antrajame varpinės aukšte lankytojus žavės išskirtinis objektas – Fuko švytuoklė, kuri demonstruos Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Švytuoklės įtvirtinimo lizdas įrengtas varpinės bokšto antrajame aukšte. Nuo specialios pakylos bus galima stebėti, kaip švytuoja švytuoklė, kaip juda ratu ant plono lyno virš marmurinio ciferblato pagrindo pakabintas keliasdešimties kilogramų rutulys.

Duris atvers pavasarį

VU rektorius akademikas Benediktas Juodka džiaugėsi, kad ilgą laiką balandžių būstine buvusi varpinė taps atvira lankytojams. „Turistai, kurie lankysis universiteto architektūriniame ansamblyje, turės galimybę susipažinti su seniausio Rytų ir Centrinės Europos universiteto istorija, smalsuolius trauks ir vienintelė Fuko švytuoklė Lietuvoje“, – sakė rektorius.

Ambicingam Šv. Jonų bažnyčios varpinės tvarkybos ir pritaikymo turizmui projektui, kuriam Ūkio ministerija skyrė 4,74 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, suteiktas „Europos burių“ apdovanojimas nominacijoje „Už turiningą laisvalaikį“. Tai įvertinimas, kuris skiriamas geriausiems projektams, vykdomiems už ES lėšas.

„Dabar atliekamos objekto atidavimo vertinti priešgaisrinei tarnybai procedūros, jas planuojama baigti iki pavasario. Tad sniegui nutirpus ir parskridus paukščiams lankytojus pakviesime stebėti bundantį Vilnių nuo aukščiausio senamiesčio bokšto“, – vylėsi architektas G. Pamerneckis.