Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia – viena seniausių Vilniuje, pradėta statyti dar 1387 m., kai Lietuva buvo pakrikštyta. Bažnyčia  daug kartų nukentėjo nuo karų bei gaisrų ir buvo perstatinėjama, remontuojama. Dabartinę puošnią vėlyvojo baroko išvaizdą įgijo po 1737 m. gaisro, perstatyta žymiausio to meto Vilniaus architekto Jono Kristupo Glaubico (Johann Christoph Glaubitz).

Rytinį bažnyčios fasadą, matomą iš Pilies gatvės, nuo Vilniaus kalvų, puošia du juodi angelai, nuo laiko gerokai papilkėję. Su jais susijusi viena Vilniaus legenda.

Pasakojama, kad angelams atsibodo sėdėti vienoje vietoje. Paprašę Dievo atleisti juos nuo šios pareigos, jie gavo užduotį rasti laimingiausią ir nelaimingiausią miestietį. Na, laimingiausias, aišku, turėjo būti valdovas, o štai nelaimingiausio ieškojo ilgai, nusivarė nuo kojų ir pagaliau rado gatvėje miegantį bėdžių. Kai apsidžiaugę jį pristatė Dievui, pabudęs vargeta labai pasipiktino sutrukdymu. Jis išvadino angelus neišmanėliais ir pareiškė esąs laimingiausias žmogus, nes neturįs nei turto, nei šeimos, todėl gyvenąs taip, kaip norįs, einąs savo keliu laisvas kaip vėjas. Nusiminę angelai liko rymoti ant bažnyčios stogo.