Pasaulinė sveikatos organizacija kaip pagrindinius sveikos gyvensenos komponentus įvardija  racionalią mitybą, optimalų fizinį aktyvumą ir žalingų įpročių atsisakymą. Kai kurie autoriai prie šio „komplekto“ dar siūlo pridėti ir grūdinimąsi, asmens higieną, rūpinimąsi savo psichologine gerove, racionalų poilsį. Visi daugiau ar mažiau žinome ir apie žalingus įpročius bei jų keliamą grėsmę sveikatai, apie sveiką mitybą, mitybos piramidę, „sveikus“ ir „nesveikus“ maisto produktus. Jau mokykloje gauname nemažai žinių apie tai, kaip ir kiek turėtume judėti, kad būtume sveiki, kaip turėtume koreguoti laikyseną, kad netektų vargti su stuburo ir kitomis problemomis. Žinome, kad reikia vengti streso, išmokti jį suvaldyti ir atsipalaiduoti, rūpintis savo higiena. Jei ko ir nežinome, tai pilnas internetas informacijos, daugybė knygų ir straipsnių, kaip TURĖTUME organizuoti savo kasdienį gyvenimą, kad kuo ilgiau liktume sveiki, energingi, besidžiaugiantys gyvenimu.

Žinome, bet… Būkime atviri – kasdienybė mus įsiurbia ir nepaleidžia. Neretai nerandame laiko sau, nes turime rūpintis mokslais, karjera, pinigais, buitimi, kitais ir t. t. Maža to, kad žinome – sveikai gyventi paprastai pradedame ne nuo šiandien, bet nuo kito pirmadienio, nuo kito mėnesio, nuo Naujų metų, ir tai nusikelia iki „švento niekados“.

Kas mums trukdo laikytis šių sveikatą saugančių principų ir kas padėtų? Pirmiausia – būtina rimta ir giliai suvokta motyvacija, kam mums to reikia. Dažnai rimtu spyriu tampa pavojaus signalai – pablogėjusi sveikata ar rimta liga, priverčianti rimtai pergalvoti, ką darau ne taip. Svarbu sau aiškiai įvardyti – kodėl MAN svarbu gyventi sveikai – čia, dabar, šiame gyvenimo etape. Ir – tiesiog įtraukti sveikos gyvensenos principus į kasdienę dienotvarkę.

Nereikėtų užsibrėžti DIDŽIULIŲ tikslų artimiausiam pusmečiui ar metams. Ir teorija, ir praktika rodo, kad gerokai efektyviau eiti nedideliais žingsneliais ir planuotis artimam neilgam laikotarpiui – porai savaičių ar mėnesių.

Tikslai turėtų būti realistiški ir išmatuojami – t. y. jei nusprendžiate koreguoti savo mitybą, nepakanka nutarti, kad maitinsitės sveikai – tikslingiau būtų, pvz., numatyti, kad per artimiausią savaitę sieksite kasdien suvalgyti viena dviem porcijom daugiau vaisių ir daržovių, nei valgydavote iki šiol, ir bent kartą per dieną valgyti šilto maisto; kai tai tampa įpročiu, po 2–3 savaičių įtraukite naujus tikslus – pvz., valgyti 4–5 kartus per dieną ir pan. Jei mažai judate – nebūtina imtis iš karto bėgioti ilgų distancijų, pradžiai verta sau užsibrėžti, pvz., 4–5 kartus per savaitę ateiti į universitetą pėstute, apsieiti be lifto ir pan., o paskui tikslus pamažu didinti.

Veikla, kurią pasirinksite stengdamiesi gyventi sveikai, turi būti Jums patraukli: jei mėgstate važinėtis dviračiu, bet nepakenčiate treniruoklių salių ar bėgimo, tai ir rinkitės tai, ką mėgstate. Taip pat svarbu ir įvairovė – vienoda, monotoniška fizinė veikla, net ir mėgstama, galiausiai nusibosta, tada ieškokite kitos.

Lengviau „neužmesti“ ėjimo į sveiką gyvenseną, jei užrašysite savo laimėjimus, rašysite savotišką dienoraštį – kantriai, kasdien. Tai padės vaizdžiau jausti pažangą, taip pat stebėti savo savijautą ir tai, kas jai turi didžiausią poveikį, gerą ar blogą.

Taigi būkim sveiki – ir netingėkim padirbėti savo sveikatos labui!