Spalio 8–10 d. Vilniaus universitete (VU) vyks išorinis veiklos vertinimas, kurį, pasitelkęs ekspertus iš užsienio, atliks Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Tai bus jau trečias kartas, kai vertinama VU veikla. 2012 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta darbo grupė, vadovaujama strateginių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, atlikusi Universiteto veiklos analizę pagal SKVC nustatytas vertinamąsias sritis: strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo veiklą, poveikį regionų ir visos šalies raidai.
Artėjant ekspertų grupės vizitui „Universitas Vilnensis“, jau publikavęs interviu su doc. dr. J. Galginaičiu, pateikia ir kitų darbo grupės narių komentarus, įžvalgas apie savianalizės metu įžvelgtus universiteto vykdomos veiklos privalumus, kai kuriuos tobulintinus aspektus ir perspektyvas.
Dr. Aurelija Jakubė, Strateginės plėtros direkcijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėja, apie savianalizės dalį „Poveikis regionų ir visos šalies raidai“:
VU savo vizijoje yra įtvirtinęs nacionalinio universiteto statuso siekį, todėl 2007–2013 m. tiksliniu regionu laikė visą Lietuvos teritoriją. Savianalizė pabrėžė VU svarbą ir tolygų poveikį visose Lietuvos apskrityse su tik šiek tiek didesniu intensyvumu Vilniaus apskrityje, kuris yra nulemtas Vilniuje esančios įvairių įstaigų, įmonių ir kitų organizacijų sutelkties. VU veikla kiekvienoje iš apskričių buvo analizuojama septyniais aspektais – ar siunčiami studentai į praktikas apskrityje, ar yra siūlomos studentų kursinių darbų temos, susijusios su apskritimi, ar yra siūlomos diplominių darbų temos, susijusios su apskritimi, ar apskrityje yra atliekami užsakomieji mokslo darbai, ar padalinys organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus apskrityje, ar padalinio darbuotojai dalyvauja sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros planus, ar bendradarbiaujama su apskrities gimnazijomis ir kolegijomis.
Pagrįstai galime didžiuotis žymiu universiteto ir jame dirbančių mokslininkų poveikiu Lietuvos kultūros, socialinės gerovės ir ekonomikos plėtotei. Tačiau ryškėja tendencija, kad glaudžiau ir intensyviau bendradarbiaujama ir mokslinės veiklos rezultatais dalijamasi su viešojo sektoriaus, o ne su verslo subjektais. Be to, pažymėtina, kad didelė dalis bendradarbiavimo vyksta ne sudarant sutartis tarp VU ir kitų organizacijų, o dėstytojų ir mokslininkų asmeninių ryšių ir sutarčių su kitomis organizacijomis pagrindu. Taigi didelę dalį paslaugų dėstytojai ir mokslininkai teikia asmeniškai, o ne universiteto vardu. Vertėtų VU sukurti paramos sistemą, sudarančią galimybes universiteto darbuotojams plačiau ir efektyviau bendradarbiauti ir teikti paslaugas kitoms organizacijoms universiteto vardu. Būtina pabrėžti intensyvesnę paslaugų verslui plėtrą. 2013–2020 m. strateginiame veiklos plane aktyvios VU partnerystės plėtojimui skirta atskira strateginės plėtros kryptis, taigi tikėtina, kad įgyvendinant naująjį strateginį planą universitete bus sukurta efektyvesniam bendradarbiavimui ir paslaugų teikimui palanki aplinka.
Savianalizėje pabrėžėme aktyvų VU absolventų, taip pat universitete anksčiau dirbusių mokslininkų ir dėstytojų vaidmenį Lietuvoje. Daug iš jų dalyvauja šalies valstybės institucijų ir svarbiausių įmonių valdyme. Pavyzdžiui, 2013 m. Lietuvos Respublikos Seime iš 138 narių – 59 VU absolventai, Vyriausybėje iš 14 ministrų – 8 VU absolventai, iš 34 viceministrų – 14 VU absolventų. Nemažai absolventų savivaldybių tarybose, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje – 15 iš 51, Druskininkų savivaldybėje – 8 iš 25, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybėse – po 7 iš 31. VU absolventai, taip pat universitete dirbę mokslininkai ir dėstytojai dalyvauja tokių svarbių Lietuvos ūkiui įmonių valdyme kaip DNB bankas, SEB bankas, LESTO, AB „Kauno keliai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, „ThermoFisherScientific“ Vilniaus padalinys, „Biotechpharma“, „Achemos“ grupė ir kt.
VU darbuotojų indėlio pripažinimą liudija jiems suteiktos Nacionalinės pažangos premijos ir įvairių užsienio institucijų ir akademijų suteikti garbės vardai, apdovanojimai. VU darbuotojai aktyviai dalyvauja (apie 20 proc. viso mokslo pedagoginio personalo) įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse profesinėse institucijose. Įvairios organizacijos, taip pat žiniasklaidos atstovai nuolat kreipiasi į universiteto darbuotojus komentarų, kviečiasi į diskusijas. Universiteto ekspertų populiarumą iliustruoja septynių žiniasklaidos šaltinių (dienraštis „Lietuvos rytas“, dienraštis „Respublika“, dienraštis „Lietuvos žinios“, savaitraštis „Veidas“, internetinis naujienų portalas „Delfi“, naujienų agentūra „BNS“) monitoringo 2012 m. statistiniai duomenys. Per praėjusius metus šiuose šaltiniuose VU ekspertų nuomonės, interviu, straipsniai pateikti 1056 kartus.
Dr. Aleksas Pikturna, administracinių reikalų prorektorius, atsakingas už strateginio valdymo vertinamosios srities posritį „Valdymo veiksmingumas“:
Išorinio vertinimo metu siekiama nustatyti aukštosios mokyklos veiklos būklę ir įvertinti jos galimybes tęsti veiklą ateityje akredituojamu laikotarpiu. Pagrindinis dokumentas atliekant valdymo veiksmingumo analizę buvo Vilniaus universiteto 2007–2013 m. strateginis veiklos planas.
Dabartinės VU valdymo situacijos analizė parodė, kad beveik visuose padaliniuose studentai tinkamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, tačiau procesų aprašymo požiūriu valdymas universitete nėra tiksliai sistemiškai formalizuotas. Siekiant nuoseklaus procesų optimizavimo, naujajame 2013–2020 m. strateginiame veiklos plane numatytos priemonės sprendimų priėmimui optimizuoti. Valdymo veiksmingumo požiūriu teigiami pokyčiai bene sparčiausiai vyksta stiprinant akademinę etiką, puoselėjant tarpusavio pagarbą, toleranciją, kokybės kultūrą ir kitas akademines vertybes.
Darbo grupės, Senato, Tarybos, administracijos, padalinių atstovų, studentų dabar laukia atsakingi susitikimai su ekspertų grupe. Noriu visiems palinkėti atsakomybės, geranoriško požiūrio į universiteto problemas.
Komentarų: 1
2013-10-01 06:17
ArvydasViskas grazu ir teisinga.Tik kazin ar reikia vis tu tarptautiniu ekspertu.Galgi ir Oksfordo ir Sorbonos ir Kembridzo universitetai iskylo ne tarptautiniu ekspertiziu deka.Labiausiai savais remtis reiketu ir pinigu svetimiems nebarstyti.Ne kvailesni uz tuos uzsienio mikaldas esat.