Naujuoju VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direktoriumi tapo prof. habil. dr. Gediminas Juzeliūnas. Administracinis darbas ir naujos pareigos žymiam mokslininkui – ne naujiena. Prieš tapdamas direktoriumi penkerius metus (nuo 2008 m.) jis buvo instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. TFAI prof. G. Juzeliūnas dirba nuo pat įkūrimo 1990 m., jam rūpi instituto ateitis.

Ar, Jums tapus Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriumi, numatomi kokie nors pokyčiai? Kokius uždavinius keliate sau ir kolektyvui savo vadovavimo institutui laikotarpiu?

Manau, kad šiuo metu instituto mokslinės veiklos rezultatai yra geri, vykdome nemažai Lietuvos ir tarptautinių projektų, tarp jų tris visuotinės dotacijos projektus. Todėl didesni pokyčiai institute greičiau duotų neigiamų negu teigiamų rezultatų.

Planuojame būtinai renovuoti mūsų institutui priklausantį Planetariumą, kuris atlieka didelį švietėjišką darbą Lietuvoje, ypač tarp moksleivių. Tikimės, kad pavyks gauti išorinių lėšų šiam darbui atlikti.

Mums reikia pritraukti į institutą daugiau gabių studentų, doktorantų bei jaunųjų mokslininkų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Tikiuosi, kad kitais metais pavyks įkalbėti sugrįžti į mūsų institutą labai gabų ir produktyvų užsienyje dirbantį jaunąjį mokslininką iš Lietuvos, kuris paskui galėtų suburti institute perspektyvią mokslinę grupę.
Svarbiausi instituto mokslininkų uždaviniai yra novatoriška ir produktyvi mokslinė veikla, aktyvus darbas su studentais ir doktorantais, dalyvavimas moksliniuose projektuose ir įsitraukimas į naujus projektus, bendradarbiavimas su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat svarbu tęsti aktyvią mokslo populiarinimo veiklą. Čia didžiausias vaidmuo tenka instituto Planetariumui ir Molėtų astronomijos observatorijai. Pagalbinio instituto personalo pagrindinis uždavinys yra sudaryti sąlygas sklandžiai instituto veiklai.

Nuo 2004 m. vadovavote keletui tarptautinių mokslinių tyrimų projektų. Vienas jų („Šviesos ir medžiagos koherentinė manipuliacija tamsių būsenų pagalba“) dar nesibaigęs. Kuris projektas Jums buvo įdomiausias, daugiausia davęs profesiniu požiūriu?

Vienas įdomiausių buvo 2010–2012 m. vykdytas Europos Sąjungos (ES) BP7 projektas NAMEQUAM („Atominių ir molekulinių kvantinių terpių nanodizainas“). Projektas buvo naudingas ne tik mokslinės tematikos požiūriu, bet ir todėl, kad jame dalyvavo aštuonios žymios šaltųjų atomų mokslinės grupės iš Vokietijos, Austrijos, Ispanijos, Italijos, Šveicarijos ir Lenkijos. Vykdant projektą, buvo užmegzti glaudūs moksliniai ryšiai su daugeliu šių grupių.

Jūsų minėtas dar nesibaigęs ES BP7 projektas remia mokslinį bendradarbiavimą su Rusijos, Latvijos ir Taivano mokslininkais tiriant atomų valdymą su šviesos pagalba. Vykdant šį projektą, taip pat užsimezgė nauji ryšiai su kolegomis užsienyje, tik ne į vakarus, bet į rytus ir šiaurę nuo Lietuvos. Rugsėjo mėnesį Vilniaus universitete organizavome šio bei kito mūsų vykdomų tarptautinių projektų dalyvių seminarą.

Na, o įdomiausias iš vykdytų tarptautinių projektų yra šiuo metu Lietuvos mokslo tarybos remiamas bendradarbiavimo su greta Vašingtono JAV nacionaliniame standartų ir technologijų institute (National Institute of Standards and Technology) šaltuosius atomus tiriančia Iano Spielmano moksline grupe projektas. Ką tik lankiausi grupės laboratorijose. Įdomu buvo stebėti, kaip projekto metu išplėtotos teorinės idėjos yra įgyvendinamos naujuose I. Spielmano grupės eksperimentuose. Šiuo metu grupė pradeda vykdyti eksperimentus, kuriais bandoma įgyvendinti mūsų bendruose su amerikiečiais straipsniuose pasiūlytus ir teoriškai ištirtus naujus būdus sukurti sukinio-orbitos sąveiką bei dirbtines dimensijas labai šaltiesiems atomams.

Prof. Gediminas Juzeliūnas – fizikas, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nagrinėja šaltųjų atomų ir kondensuotų sistemų sąveiką su spinduliuote. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių ISI Web of Science (WOS) duomenų bazei priklausančiuose mokslo leidiniuose. Šie profesoriaus darbai iš viso buvo pacituoti apie 1600 kartų, o darbų citavimo h indeksas yra 22. Tai reikštų, kad 22 straipsniai yra pacituoti ne mažiau kaip 22 kartus. Prof. G. Juzeliūnas yra paskelbęs tris apžvalginius mokslinius darbus tarptautinių leidyklų išleistų monografijų dalyse ir apžvalginį straipsnį didžiausią tarp fizikinių žurnalų citavimo indeksą – 51 –  turinčiame leidinyje „Reviews of Modern Physics“. Praėjus dvejiem metams po pastarojo straipsnio išspausdinimo, jis jau yra pacituotas per 200 kartų. Du kartus profesorius buvo kviestas pristatyti pasaulio mokslinei visuomenei svarbiausius savaitės fizikos pasiekimus Amerikos fizikų draugijos leidinyje „Physics“.

Teorinės fizikos ir astronomijos institute mokslininkui pavyko suburti apie dešimties tyrėjų kvantinės optikos ir labai šaltųjų atomų fizikos mokslinę grupę. Šiuo metu prof. G. Juzeliūnas vadovauja dviem doktorantams, kurių vienas yra atvykęs iš Irano. Yra laimėjęs A. Humboldto stipendiją moksliniam darbui Vokietijoje (1997–1998) ir Fulbrighto stipendiją moksliniam darbui JAV (2000–2001), apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2007) ir VU rektoriaus mokslo premija (2010).

Plačiau skaitykite „Universitas Vilnensis“ laikraštyje gruodžio mėn.