Aukštojo mokslo reformos kontekste vyksta daug diskusijų – kokios turi būti šiuolaikinės aukštojo mokslo institucijos, kokią vertę jos turi sukurti savo studentams, kad jie būtų konkurencingi darbo rinkoje. Vienas iš būtinų įgūdžių, kuris apima labai daug sričių ir kurį būtinai turėtų įgyti studentai – verslumas.

Apie šios kompetencijos svarbą ir naudą vis daugiau kalbama visuomenėje. Tačiau kaip reikėtų išmokyti ir mokytis verslumo? Vilniaus universiteto Verslo mokykla šių metų balandžio 10 d. organizavo diskusiją, į kurią ir pakvietė pasidalyti savo patirtimi ir įžvalgomis Vilniaus universiteto bendriuomenės, Vilniaus kolegijos, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, Studijų kokybės vertinimo centro, verslo atstovus. Diskusiją labai praturtino Cincinačio universiteto (JAV) Verslumo centro steigėjo prof. Charleso H. Matthewso patirtis ir patarimai.

„Verslumas, arba antreprenerystė – tai gebėjimas kurti vertę vartotojams, darbuotojams, visuomenei ir pačiam verslui. Verslumo kompetencija itin svarbi šiuolaikiniame pasaulyje ir Vilniaus universiteto studentams ji suteikia labai svarbų konkurencinį pranašumą. Dėl šios priežasties mes siekiame, kad verslumo „virusas“ pasklistų visose universiteto programose ir kuo daugiau mūsų studentų įgytų šių svarbių įgūdžių“, –  teigia diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.

Diskusijoje verslumo dėstytojai pasidalijo savo praktine patirtimi, papasakojo, su kokiais iššūkiais, studentų (ne)pasirengimu ir skirtinga motyvacija jiems tenka susidurti norint studentams išugdyti šią kompetenciją ir siekiant suteikti jiems daugiau pasitikėjimo savimi, savo komanda, gebėjimu spręsti problemas ir idėją paversti veiksmu ar verslu. Ne kartą buvo pastebėta, kad siekiant ugdyti verslumo kompetenciją yra labai svarbu užtikrinti abiejų pusių – tiek studentų, tiek dėstytojų – mokymosi sinergiją.

„Verslumas yra ne tik kompetencija, tai tam tikru požiūriu yra reiškinys, todėl jo reikia mokytis abipusiškai – ir studentams, ir dėstytojams. Dėl šios priežasties studijos ir mokymosi procesas turi būti kaip gyvas organizmas – nuolat atsinaujinantis ir reaguojantis į aplinkos pokyčius ir dinamiką“, – teigia Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

Diskusijoje iškilo daug idėjų, kaip verslumo kompetencijos ugdymą būtų galima inovatyviai integruoti į studijų procesą: komandinį darbą dėstyti kaip atskirą temą, nes tai nėra savaime įgyjama kompetencija; paskaitose analizuoti tikrus atvejus ir pristatyti tikras gyvenimo istorijas, taip įtraukiant į mokymosi procesą ir verslo atstovus; padėti studentams įsitraukti į tinklaveiką ir skatinti juos dalyvauti renginiuose; naudoti „blockchain“ technologijas studijų procese ir kt. Be to, išaiškėjo poreikis plačiau dalytis savo patirtimi siekiant geriausio bendro rezultato, todėl numatoma, kad ateityje bus organizuojama daugiau diskusijų verslumo tema.