Žurnalas „Reitingai“ pristatė institucinį 2015 m. Lietuvos universitetų reitingą. Vilniaus universitetas (VU) vėl paskelbtas geriausiu Lietuvos universitetu.

Iš 100 galimų taškų VU surinko 74,3. Antroje vietoje likęs Kauno technologijos universitetas (KTU) pelnė 57,3, o Vytauto Didžiojo universitetas – 52,2 (valstybinių universitetų reitinge).

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai vertinti atskirai.

Lyderis pagal daugiausia kriterijų

„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad aukštąją mokyklą žmonės turėtų rinktis ne tik panaršę oficialiose jų svetainėse ar studijų mugėse. Šiųmetis aukštųjų mokyklų reitingas aprėpia didelį spektrą duomenų, objektyviai atskleidžiančių tikrą mokslo ir studijų padėtį universitetuose.

Universitetai vertinti pagal 7 atskirus parametrus, kuriuos sudarė 60 pokriterijų. 52 iš jų analizuoti vadovaujantis skirtingų oficialių institucijų duomenimis: Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centro, Lietuvos darbo biržos, Studijų kokybės vertinimo centro, sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktais reprezentatyviais darbdavių ir studentų nuomonės tyrimais, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta universitetų mokslo lyginamosios veiklos analize. Patys universitetai pateikė atsakymus tik į 8 žurnalo „Reitingai“ klausimus.

Analizuojant valstybinius universitetus, vertinti šie kriterijai:

1) moksliškumas, meno ir/ar sporto veikla bei aukščiausi akademinio personalo pasiekimai (VU – 1 vieta),
2) esamas ir ateities akademinis personalas (VU – 2),
3) alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (VU – 1),
4) konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (VU – 1),
5) studentai ir studijos (VU – 1),
6) studijų ir mokslo aplinka (VU – 1),
7) studentų požiūris į savo universitetą (VU – 1).

Analizuojant 60 pokriterijų, galima pastebėti, kad iš kitų aukštųjų mokyklų Vilniaus universitetas išsiskiria pagal užsienio kalba dėstomų registruotų/akredituotų studijų programų (kuriose 2014–2015 m. studijavo studentų) skaičiaus santykį su visomis studijų programomis, gabiausių abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus šimtukais ir įstojusių, skaičiaus santykį su visais studentais, priimtais studijuoti į pirmosios pakopos bei vientisųjų studijų pirmą kursą, antrosios pakopos studijų programų, laipsnio nesuteikiančių, rezidentūros studijų programų studentų gautus rėmėjus (ne biudžetines institucijas), doktorantūros studijų vietas.

Pagarba studentams ir mokslui

Atsispirdama nuo buvusio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio frazės, kad „aukštųjų mokyklų noras užsidirbti yra didesnis už jų savigarbos likučius“, „Reitingų“ redakcija įvertino, kaip universitetai gerbia save, mokslą ir studentus.

Universitetai lyginti pagal objektyvius rodiklius, tokius kaip studijuoti priimtų jaunuolių konkursinio balo vidurkis arba pirmakursių žemiausias balas, į aukštąją mokyklą įstojusių, bet vėliau studijas nutraukusiųjų dalis, studentai, kurie už mokslą moka patys, mokslo daktaro laipsnį turinčių dėstytojų dalis nuo visų dėstytojų, studijų programos, kuriose nepasirašyta nė viena sutartis ir kt. „Svarbu, kad jaunuolis suprastų, kokioje aplinkoje mokysis, pamatytų, kokių žmonių auditorijoje jis sėdės“, – įsitikinęs G. Sarafinas.

Šioje analizėje VU  tarp klasikinių universitetų taip pat atrodo geriausiai. Universitetas priima daugiausia studentų, priimtų jaunuolių konkursinio balo vidurkis šioje aukštojoje mokykloje aukščiausias, toks pats ir minimalus stojamasis balas. Studijas nutraukiančių studentų rodiklis VU mažiausias, o mokslo daktaro laipsnį turinčių dėstytojų dalis – didžiausia.