Ketverių metų seimas priima Gegužės 3-osios Konstituciją (aliejus, 1806, dailininkas K. Wojniakowskis, Varšuvos nacionalinis muziejus)

1791 m. priimtą Gegužės 3-iosios Konstituciją istorikai apibūdina kaip vertybinę koordinacinę sistemą, kuria vėliau vadovavosi visa Europa. Apie Gegužės 3-iosios Konstitucijos kontekstą, svarbą Lietuvos visuomenei ir priežastis lėmusias pagrindinio ATR įstatymo atsiradimą kalbasi Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja, Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir VU dėstytojas doc. Eligijus Raila.

Kokia buvo XVIII a. Abiejų Tautų Respublika (ATR)?

Pasakodamas apie XVIII a. ATR, doc. E. Raila pabrėžia Apšvietos epochos įtaką tuometinei Europai. Europoje klestėjo racionalizmas, proto triumfas, filosofų idėjos, enciklopedistų sąjūdis. Docentas atskleidžia, kad XVIII a. Apšvietos epochos idėjos ilgai nepasiekė ATR.

„Apšvietos idėjų Lietuvos ir Lenkijos valstybėje tuo metu nematome. Toks sąstingis turi labai aiškią savo politinę priežastį. Iš esmės, nuo 1717 metų ATR buvo Rusijos protektoratas. Politinė struktūra neleido reikštis socialiniams pokyčiams, kultūrai.“

Kita priežastis, kodėl ATR ilgą laiką buvo nepriimtos Apšvietos epochos idėjos – baroko epochos įsigalėjimas Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

„Labai stipriai į mūsų savimonę buvo įaugęs baroko epochos pasaulėvaizdis. Barokas buvo toks priimtinas Lietuvos ir Lenkijos visuomenei, didikams, bajorams, kad jis tapo savita kultūrine egzistencija“, – sako doc. E. Raila.

Ar tikrai Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji Europoje?

Istorikai dr. I. Zakšauskienė ir doc. E. Raila sutinka, kad svarbu didžiuotis Gegužės 3-osios Konstitucija ir joje vaizduojamu civilizaciniu lygmeniu. Vis dėlto doc. E. Raila pabrėžia, kad nederėtų pamiršti Korsikos konstitucijos, priimtos anksčiau už Gegužės 3-iosios.

„Šios varžybos labai džiugina Lietuvos ir Lenkijos istorijos mylėtojus. Dažnai pasakoma, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija –  antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, pirmoji Europoje. Bet reikia nepamiršti vieno įdomaus XVIII a. fenomeno – Korsikos Respublikos. Čia, iš tiesų, 1755 m., korsikiečiai išsivadavę iš Genujos valdžios, pirmą kartą paskelbia šiuolaikiškai suprantamą konstitucinį, teisinį dokumentą. Tik bėda, kad jis buvo nedidelės apimties, vieno lapo tekstas. Beje, parašytas italų toskaniečių kalba. Kita vertus, tai susiję su tęstinumo stoka. Vis dėlto Korsika neįgavo valstybingumo, o 1769 m. Prancūzija užėmė Korsiką, dėl to ši konstitucija yra pamiršta“, – paaiškina istorikas.

Kas lėmė Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimą?

Doc. E. Raila teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į Pirmąjį ir Antrąjį Lietuvos ir Lenkijos padalijimus, po kurių įvyko didžiulis trauminis lūžis lenkų ir lietuvių visuomenėje. Po Pirmojo padalijimo, 1773 m., buvo įkurta edukacinė komisija, kuri buvo atsakinga už edukacinę sistemą ATR. Ši institucija pasiūlė naują mąstymo formą, ugdė kitokį ATR pilietį. Ši karta, pasak istoriko, priėmė vienus svarbiausių sprendimų ATR istorijoje, tarp jų ir Gegužės 3-iosios Konstituciją.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos svarba Lietuvos istorijoje

Pasak dr. I. Zakšauskienės, Lietuvos visuomenė tik dabar atranda, jog Gegužės 3-iosios Konstitucija yra svarbi lietuvių istorijos dalis. Istorikė teigia, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija yra svarbi Lietuvos valstybingumui, kadangi ji yra ATR vyravusių europinių idėjų simbolis. Doc. E. Raila paantrina, kad Gegužės 3-osios Konstitucija yra ir Lietuvos istorijos dalis, kadangi istorikų bendruomenė patvirtina, kad jei ne Lietuvos indėlis ir Lietuvos bajorų parama, konstitucija nebūtų buvusi taip sėkmingai priimta.

Visą pokalbio įrašą rasite čia.