• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Vilniaus universiteto istorikų pokalbis: kas lėmė Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimą?

Vilniaus universitetas | 2023-05-03 17:00 | Komentarų: 1
BendruomenėMokslasPokalbiaiSrautas

Ketverių metų seimas priima Gegužės 3-osios Konstituciją (aliejus, 1806, dailininkas K. Wojniakowskis, Varšuvos nacionalinis muziejus)

1791 m. priimtą Gegužės 3-iosios Konstituciją istorikai apibūdina kaip vertybinę koordinacinę sistemą, kuria vėliau vadovavosi visa Europa. Apie Gegužės 3-iosios Konstitucijos kontekstą, svarbą Lietuvos visuomenei ir priežastis lėmusias pagrindinio ATR įstatymo atsiradimą kalbasi Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja, Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir VU dėstytojas doc. Eligijus Raila.

Kokia buvo XVIII a. Abiejų Tautų Respublika (ATR)?

Pasakodamas apie XVIII a. ATR, doc. E. Raila pabrėžia Apšvietos epochos įtaką tuometinei Europai. Europoje klestėjo racionalizmas, proto triumfas, filosofų idėjos, enciklopedistų sąjūdis. Docentas atskleidžia, kad XVIII a. Apšvietos epochos idėjos ilgai nepasiekė ATR.

„Apšvietos idėjų Lietuvos ir Lenkijos valstybėje tuo metu nematome. Toks sąstingis turi labai aiškią savo politinę priežastį. Iš esmės, nuo 1717 metų ATR buvo Rusijos protektoratas. Politinė struktūra neleido reikštis socialiniams pokyčiams, kultūrai.“

Kita priežastis, kodėl ATR ilgą laiką buvo nepriimtos Apšvietos epochos idėjos – baroko epochos įsigalėjimas Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

„Labai stipriai į mūsų savimonę buvo įaugęs baroko epochos pasaulėvaizdis. Barokas buvo toks priimtinas Lietuvos ir Lenkijos visuomenei, didikams, bajorams, kad jis tapo savita kultūrine egzistencija“, – sako doc. E. Raila.

Ar tikrai Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji Europoje?

Istorikai dr. I. Zakšauskienė ir doc. E. Raila sutinka, kad svarbu didžiuotis Gegužės 3-osios Konstitucija ir joje vaizduojamu civilizaciniu lygmeniu. Vis dėlto doc. E. Raila pabrėžia, kad nederėtų pamiršti Korsikos konstitucijos, priimtos anksčiau už Gegužės 3-iosios.

„Šios varžybos labai džiugina Lietuvos ir Lenkijos istorijos mylėtojus. Dažnai pasakoma, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija –  antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, pirmoji Europoje. Bet reikia nepamiršti vieno įdomaus XVIII a. fenomeno – Korsikos Respublikos. Čia, iš tiesų, 1755 m., korsikiečiai išsivadavę iš Genujos valdžios, pirmą kartą paskelbia šiuolaikiškai suprantamą konstitucinį, teisinį dokumentą. Tik bėda, kad jis buvo nedidelės apimties, vieno lapo tekstas. Beje, parašytas italų toskaniečių kalba. Kita vertus, tai susiję su tęstinumo stoka. Vis dėlto Korsika neįgavo valstybingumo, o 1769 m. Prancūzija užėmė Korsiką, dėl to ši konstitucija yra pamiršta“, – paaiškina istorikas.

Kas lėmė Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimą?

Doc. E. Raila teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į Pirmąjį ir Antrąjį Lietuvos ir Lenkijos padalijimus, po kurių įvyko didžiulis trauminis lūžis lenkų ir lietuvių visuomenėje. Po Pirmojo padalijimo, 1773 m., buvo įkurta edukacinė komisija, kuri buvo atsakinga už edukacinę sistemą ATR. Ši institucija pasiūlė naują mąstymo formą, ugdė kitokį ATR pilietį. Ši karta, pasak istoriko, priėmė vienus svarbiausių sprendimų ATR istorijoje, tarp jų ir Gegužės 3-iosios Konstituciją.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos svarba Lietuvos istorijoje

Pasak dr. I. Zakšauskienės, Lietuvos visuomenė tik dabar atranda, jog Gegužės 3-iosios Konstitucija yra svarbi lietuvių istorijos dalis. Istorikė teigia, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija yra svarbi Lietuvos valstybingumui, kadangi ji yra ATR vyravusių europinių idėjų simbolis. Doc. E. Raila paantrina, kad Gegužės 3-osios Konstitucija yra ir Lietuvos istorijos dalis, kadangi istorikų bendruomenė patvirtina, kad jei ne Lietuvos indėlis ir Lietuvos bajorų parama, konstitucija nebūtų buvusi taip sėkmingai priimta.

Visą pokalbio įrašą rasite čia.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Gegužės 3-iosios KonstitucijaistorijaLietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybapokalbisVU Istorijos fakultetas

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • VU Istorijos fakulteto vardinių stipendijų laureatai – apie savo tyrimus, pasiekimus ir ateities planus

    2025-11-18 - Komentarų: 0
  • VU istoriko ir Italijos tyrėjų bendras darbas: Italijos karinės oro pajėgos Baltijos regione ir Tolimojoje Šiaurėje 1919–1940 m.

    2025-11-04 - Komentarų: 0
  • Vilniuje – tarptautinė konferencija, skirta Žydų mokslo instituto YIVO šimtmečiui

    2025-10-17 - Komentarų: 1

Komentarų: 1

  1. 2023-05-05 06:44

    Ad Rem Atsakyti

    O visgi būtų įdomu išgirsti/perskaityti istorikų pasvarstymus apie tai, kokios būtų buvę tikėtinos Lietuvos valstybingumo bei (ypač!) lietuvių tautos perspektyvos, jei nebūtų įvykęs 3-iasis padalijimas, palaidojęs Geg.3 konstituciją?

    Būtume tapę kažkuo panašiu į šių dienų Škotiją? O gal – Baltarusiją? ….?
    Istorikai, spėju, atrėš, kad “kaip būtų, jei nebūtų” scenarijų kūrimas – ne jų darbas. Tebūnie taip, bet tada kodėl vieni istoriniai įvykiai vertinami neigiamai, o kiti teigiamai? Matyt, būtent dėl pakeistų ar sukurtų raidos tendencijų, ar ne?

Leave a Reply to Ad Rem

Leave a Reply to Ad Rem Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt