„Budapešte, Eötvöso Loránto universiteto Filologijos fakultete, lietuvių kalba dėstoma beveik nuo pat 1990 m. Labai nuostabu, kad ir Vilniaus universitete nepamirštami istoriniai bei kultūriniai mūsų dviejų mažų Europos valstybių ryšiai, kad čia vykdomos vengrų kalbos studijos ir atsiranda vengrų kultūra bei literatūra besidominčių studentų“, – teigia Balassi institute Budapešte dirbanti dr. Noémi Bulla, šį mėnesį atvykstanti į Vilnių dėstyti vengrų kalbos mūsų universiteto studentams.

Dar prieš jos skrydį į Vilnių su lektore pakalbėjome apie daugiakultūriškumo svarbą, Lietuvą ir artėjančią žiemą, kuri šiek tiek gąsdina vengrų kalbos specialistę.

Kuo vengrų kalba yra išskirtinė ir kitokia?

Pirmiausia, vengrų kalboje nėra jums tikriausiai įprastos žodžių giminės. Taip pat neturime tiek daug gramatinių laikų. Žinoma, ir kirčiavimas yra bent keletą kartų paprastesnis nei lietuvių kalboje – vengrų kalboje mes visuomet kirčiuojame pirmąjį skiemenį.

Nevertėtų bijoti ilgų vengriškų žodžių, nes jų struktūra yra itin logiška. Todėl imlūs studentai gan greitai geba išmokti kalbą. Tereikia prisiminti pamatinius žodžius ir keletą esminių taisyklių, o visa kita gali būti kartu išsiaiškinta vengrų kalbos paskaitose.

Kaip manote, kodėl humanitarams būtų pravartu išmokti vengrų kalbą?

Lietuva ir Vengrija yra dvi nedidelės Europos Sąjungos narės. Ir nors ne kaimynės, tačiau tikros sielos seserys. Juk abi valstybes sieja ir nemažai bendros istorijos. Kur jau vien Steponas Batoras, kurio vardu ir pavadinta vengrų studijų auditorija jūsų universitete.

Per kelis darbo dešimtmečius dėstant vengrų kalbą užsieniečiams man pradėjo atrodyti, kad būtent tokios neplačiai vartojamos kalbos yra tai, kas daro Europą tokią unikalią. Anglų, prancūzų ar vokiečių šiais laikais mokomasi jau nuo pradinių klasių, tačiau tik labai nedidelė dalis Europos kalba vengriškai ar lietuviškai. Manau, kad būtent tokios nestandartinės kalbų žinios lemia karjeros sėkmę po studijų.

Kiekvienam filologui ar humanitarui taip pat rekomenduočiau mokytis vengrų kalbos (bent jau pagrindų) dėl trijų paprastų priežasčių:

1. Vengrų kalba nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Ji yra visai kitokia, tad gali būti puikiu komparatyvistinės lingvistikos objektu.
2. Vengrų kalba atveria kelią į ne tokį pažintą ir itin spalvingą vengrų literatūros ir kultūros pasaulį. Balassi institute turime netgi specialią literatūros vertimų programą, kurioje būtų tikrai nesunku rasti vietą vengrų kalbos pagrindų Lietuvoje jau pramokusiems studentams.
3. Vengrų kalba taip pat gali patarnauti istoriniams tyrimams, prisimenant bendrą istoriją, trukusią ne tik Lietuvą valdant Steponui Batorui. Budapeštas yra tikras kultūrinis Vidurio Europos centras, tad tai – nuostabi vieta besidomintiems Austrijos-Vengrijos ir ankstesnių laikotarpių istoriniais šaltiniais.

O dėl kokių priežasčių apie vengrų kalbos studijas galėtų pasvarstyti kiti Vilniaus universiteto studentai?

Pirmiausia tai kultūriniai ir ekonominiai dviejų Europos valstybių ryšiai. Pavyzdys galėtų būti daugeliui studentų tikriausiai girdėtas Sziget festivalis, kuris baigėsi visai neseniai. Jame priėmėme daugybę svečių ir atlikėjų iš viso pasaulio. Mokant bent vengrų kalbos pagrindus būtų itin lengva daugelį Lietuvos menininkų ir kūrėjų pristatyti šiame tarptautiniame festivalyje.

Tikrai žinau, kad atsirastų ir ne viena Vengrijos bendrovė, norinti kurti ekonominius ryšius tarp valstybių, tačiau bent jau kol kas trukdo įvairūs kalbiniai ir kultūriniai barjerai. Aišku, jie visuomet gali būti įveikti, bet ekonomikoje viskas turi vykti gan greitai, tad ir Lietuvos verslininkai pirmiausia renkasi valstybes, kuriose gali lengvai susikalbėti vietine kalba.

Aš jau susisiekiau su Eötvöso Loránto universiteto dekanatu ir dėstytojais, tad manau, kad ateityje galėsime kartu įgyvendinti nemažai akademinių tyrimų ir kitų bendrų veiklų.

Kiek metų jau skaitote vengrų kalbos paskaitas?

Daugiau nei 15 metų dėstau vengrų kaip užsienio kalbą Balassi institute Budapešte studentams, norintiems įstoti į Vengrijos universitetus. Instituto veikla išties labai primena Britų tarybą ar Goethe’s institutą, kurie veikia ir Vilniuje. Taip pat dėstau ir Budapešto Semmelweiso medicinos universitete, kuriame angliškas ar vokiškas studijų programas pasirinkusius užsieniečius mokau vengrų kalbos.

Kodėl nusprendėte atvykti dėstyti būtent į Vilniaus universitetą?

Visą savo karjerą vengrų kalbą dėsčiau Vengrijoje, tad pagalvojau, jog būtų be galo įdomu šiek tiek pakeisti aplinką ir savo patirtimi pasidalyti su kitų valstybių akademikais, pasimokyti ir iš jų. Dar nesu dirbusi Šiaurės Europoje. Be to, itin noriu susipažinti su tyrėjais ir mokslu, vykdomu jūsų universitete. Manau, kad vengrų kalbos, literatūros ir kultūros kursai puikiai papildys daugiakultūrę Vilniaus aplinką.

Savo studijų metais, o tai buvo gan seniai, jau esu buvusi Vilniuje ir kitose Baltijos valstybių sostinėse ir be galo įsimylėjau jūsų šalį. Mokyti vengrų kalbos čia man bus be galo atsakinga ir garbinga užduotis. Lietuva taip pat yra beveik kaimynė su Estija ir Suomija – kitomis dviem finų-ugrų kalbų šeimos narėmis, tad man kaip lingvistei tai suteikia be galo daug džiaugsmo. Nors, jei atvirai, šiek tiek bijau artėjančios žiemos ir lietingų orų.

Dr. Noémi Bulla Vilniaus universitete visiems studentams ir darbuotojams nemokamai dėstys neformaliojo švietimo programą „Vengrų kalba pradedantiesiems ir pažengusiems“. Į šią kalbos programą registruotis galima susisiekus su dėstytoja el. paštu bulla.noemi36@gmail.com.