Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis iš Harvardo į institutą grįžo atlikti pasaulyje unikalių tyrimų. Kolegos Harvarde, užuot išgirdę sutikimą pasilikti dar ketverius metus tęsti darbų, sužinojo apie jo sprendimą grįžti į Lietuvą, ir nors, kaip pats dr. L. Mažutis sako, jie labai „kreivai“ žiūrėjo, jaunam mokslininkui Lietuva – galimybių šalis: „Mums reikia išnaudoti savo intelektinį potencialą, unikalią geografinę zoną ir aktyviau reikštis pasaulyje.“

Pasaulio mokslo bendruomenės pastebėti tyrimai

Šiandien jaunojo mokslininko ir jo komandos siekis – toliau plėtoti mikroskysčių technologiją ir išnaudoti jos teikiamus privalumus biotechnologijos ir biomedicinos srityse. Pirmieji žingsniai jau žengti: „Prof. Arvydo Janulaičio iniciatyva ir investicijomis Biotechnologijos institute įdiegta mikroskysčių technologija, leidžianti atlikti biochemines reakcijas mikroskopiniuose lašeliuose (10^-12 litro), kontroliuoti tokių juose esančių komponentų sudėtį, išvystyta padidinto našumo platforma, leidžianti identifikuoti, analizuoti ir atrinkti pavienes žinduolių ląsteles, kurios gamina priešvėžinius antikūnus“, – dr. L. Mažutis vardija pirmuosius rezultatus, kurie neseniai publikuoti žurnale „Nature Protocols“.

Šiuo metu mokslininkas su komanda tyrimus plėtoja trimis kryptimis – pavienių ląstelių analizė ir atrinkimas, vaistinių dalelių produkavimas ir kryptinga baltymų evoliucija.

Šie tyrimai pastebėti visame mokslo pasaulyje: „Mes esame vieni pirmųjų pasaulyje, išplėtoję mikroskysčių technologiją, kuri leidžia atrinkti pavienes ląsteles, gaminančias priešvėžinius antikūnus. Jei pavyks išspręsti kai kuriuos techninius vaistinių vezikulių produkavimo sunkumus, šią technologiją taip pat ketiname užpatentuoti.“

Išplėtota mikroskysčių technologija kartu su esamais biologiniais ir diagnostiniais metodais gali tapti ypač svarbiu ir galingu įrankiu įvairiose biologijos, biomedicinos ir diagnostikos srityse. Technologija jau yra sulaukusi didelio susidomėjimo: dėl sumažėjusių reakcijos tūrių – vienos reakcijos tūris yra iki milijono kartų mažesnis negu panaudojant kitas technologijas – smarkiai sumažėja reagentų sąnaudos, o padidėjęs sistemos našumas leidžia išanalizuoti daugiau kaip 1000 pavyzdžių per vieną sekundę.

Šia technologija paremtų pavienių DNR molekulių analizė (angl. droplet digital PCR) vis plačiau naudojama atliekant kraujo testus, vėžinių mutacijų identifikacijas, identifikuojant apsigimimus ir kitose srityse. Kontroliuojamas vaistinių medžiagų išleidimas iš mikrodalelių leidžia sukurti naujo tipo vaistinius preparatus. Galimybė analizuoti pavienes ląsteles ir susieti jų genotipą (genominę DNR) su fenotipu (pvz., terapeutinių baltymų gamyba) atveria naujas pritaikymo sritis biomedicinai. Pritaikymo sritys gali būti labai įvairios ir nėra smarkiai apribotos, todėl tikėtina, kad ateityje ši mikroskysčių technologija tik augs ir ilgainiui išstums kai kurias šių dienų technologijas.

Iš Harvardo – į Lietuvą

Su šia technologija dirbantis dr. L. Mažutis biochemijos bakalauro ir magistrantūros studijas baigė Vilniaus universitete, vėliau jas tęsė Strasbūro universitete. „Mano darbo tema buvo baltymų evoliucija panaudojant mikroskysčių technologijas. Kadangi tuo metu ši technologija dar neegzistavo, su kolegomis teko viską kurti nuo pat pradžių, o naujos technologijos neatsiranda per metus ar dvejus – tai ilgas kelias“, – darbo su mikroskysčių technologija užuomazgas prisimena mokslininkas.

Vėliau žinių gilinti į Harvardo universitetą pakviestas dr. L. Mažutis su bendradarbiais tyrimus iki šiol atlieka keliais frontais: „Mes orientuojamės į pavienių ląstelių analizę, genų ekspresijos tyrimus, transkriptomiką (t. y. informacinės RNR analizę), epigenetinį paveldimumą (t. y. tam tikrų požymių paveldimumą, nulemiamą ne genų, bet kitų ląstelinių procesų) ir kitus tyrimus.“ Dabar mokslininkas ir bendradarbiauja su kolegomis iš Harvardo, ir įnikęs į darbus VU Biotechnologijos institute.

„Man malonu dirbti Vilniaus universitete, nes jame aš įgijau biochemijos bakalauro ir magistro laipsnius, nes čia dirba dėstytojai, kuriems aš buvau studentas, su kuriais galėjau tiesiogiai bendrauti ir kuriems iki šiol jaučiuosi dėkingas – prof. Jurgis Kadziauskas, prof. Vida Kirvelienė, prof. Eugenijus Butkus, prof. Benediktas Juodka, doc. Arvydas Markuckas ir kiti.

Lietuva – galimybių šalis

Pasak dr. L. Mažučio, Lietuva – galimybių šalis. Jai tereikia aktyviau panaudoti intelektinį potencialą ir mažiau biurokratijos. „Žinau kelias mokslininkų grupes iš Lietuvos, kurios yra gerbiamos visame pasaulyje, todėl negalima sakyti, kad Lietuvos mokslininkai mažiau pasiekę nei kiti. Bet jeigu kalbame apie tai, kaip padaryti, kad jauni žmonės galėtų labiau išreikšti savo intelektinį potencialą ir idėjas, tai mano atsakymas yra paprastas – sudarykime jiems tinkamas sąlygas. Ir tai padaryti reikėtų ne žodžiais, ne išdailintose strategijose, ne popieriuose, o realiai – sudaryti jauniems žmonėms sąlygas. Akivaizdu, kad jeigu protingi žmonės neturės sąlygų Lietuvoje, jie tas sąlygas tikrai susiras užsienyje. Protingi, veiklūs ir darbštūs žmonės yra reikalingi visur“, – komentavo dr. L. Mažutis.

Pavyzdiniu intelektinio potencialo ir tinkamų sąlygų rezultatu dr. L. Mažutis vadina Vilniaus Licėjaus mokinius. „Pažvelkime į tuos vaikus – gražu žiūrėti, kaip jie nušluosto visiems nosis pasaulinėse mokslo olimpiadose. Ir todėl nieko nenustebins tai, kad tokiems moksleiviams durys bus atvertos geriausiuose pasaulio universitetuose.“

Kitą Lietuvos mokslo problemą – naujų idėjų ir motyvuotų bei atkaklių žmonių, gebančių tas idėjas įgyvendinti, stoką – mokslininkas siūlo spręsti nedelsiant. „Sudarykime griežčiausias komisijas, surenkime sudėtingiausius konkursus, bet atrinkime 10 perspektyviausių Lietuvos bakalauro ir magistro studentų iš tiksliųjų mokslų – biochemijos, fizikos, matematikos, chemijos ir molekulinės biologijos – srities, apmokėkime jiems doktorantūros studijas pasauliniuose mokslo centruose – Masačusetso technologijų institute, Harvardo, Kembridžo, Stenfordo, Oksfordo, Ciūricho universitetuose – su sąlyga, kad po doktorantūros jie grįš į Lietuvą ir „atidirbs“ savo šaliai už į juos investuotus pinigus. Beje, turint omeny Europos Sąjungos paramą, mūsų šaliai tai labai daug ir nekainuotų. Manau, kad tarp studentų susidomėjimas būtų milžiniškas“, – konkretų pasiūlymą dėsto dr. L. Mažutis.

Anot jo, pasaulinė praktika rodo, kad tik tos šalys, kurios investuoja į jaunus žmones, jų mokslą ir naujausias technologijas, yra tarp pasaulio lyderių ir tik tokios priemonės kaip reali investicija į geriausiuosius gali Lietuvos mokslą padaryti inovatyvų ir labiau matomą pasaulyje.