Palydovinėms technologijoms radikaliai keičiant karinių veiksmų ir konfliktų regionų stebėseną, atvirųjų duomenų amžiuje anksčiau ribota informacija šiuo metu yra nesunkiai pasiekiama, o beveik realiu laiku prieinami aukštos ir vidutinės raiškos palydoviniai vaizdai naudojami ne tik žvalgybos tikslais, bet ir kovojant su plačiai paplitusia dezinformacija. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna paaiškino, ką palydoviniai duomenys mums sako apie dabartinį konfliktą Gazos sektoriuje.

Užfiksuoti vaizdai nuo pat pirmųjų karo valandų

Karo sukeliamos žalos įvertinimas aktyvių veiksmų teritorijose yra sudėtingas ir pavojingas uždavinys, todėl nuotoliniai tyrimai vis plačiau naudojami pirminiam žalos (infrastruktūrai, turtui, gamtinei aplinkai ir kt.) mastui nustatyti ir humanitarinei pagalbai planuoti. Spalio 7 d. rytą teroristinė grupuotė „Hamas“ iš Gazos sektoriaus atakavo Izraelio gyventojus. Skaičiuojama, kad atakų metu daugiau negu 1400 žmonių žuvo, 5600 buvo sužeista, daugiau nei 240 žmonių „Hamas“ paėmė įkaitais. Reaguodamas į šiuos įvykius, Izraelis oficialiai paskelbė karą (pirmą kartą nuo 1973 m.), o šalies  karinės pajėgos pradėjo operaciją „Geležiniai kardai“. Šia karine operacija siekiama atremti teroristinės organizacijos „Hamas“ keliamą grėsmę ir iš esmės sunaikinti pačią organizaciją.

Akivaizdu, jog Izraelis yra itin sudėtingoje situacijoje, kadangi prieš „Hamas“ nukreipta operacija iš esmės įgyvendinama palestiniečių tankiai apgyvendintame Gazos ruože, o organizacijos kovotojai dažnai prisidengia civilių infrastruktūra bei taikiais gyventojais. Praėjus kelioms valandoms po „Hamas“ puolimo pradžios, virš Izraelio teritorijos ir Gazos ruožo praskrido „Sentinel-2“ palydovas. Tai buvo bene pirmieji viešai prieinami palydoviniai vaizdai, parodantys šių įvykių pradžią. Palydoviniuose vaizduose matomi dūmai ir išskirtos aktyvios ugnies teritorijos Izraelyje šalia Gazos ruožo įsikūrusiose gyvenvietėse, tarp jų stipriai nukentėjusios Kfar Aza, Be‘eri ir kitos.

Stebėti konfliktus padeda mikrobangų dažniai

Be tokių įprastų optinių vaizdų, palydovai taip pat stebi Žemę ir mikrobangų dažniu. Viena iš sričių, naudojanti radarų teikiamą informaciją, yra sinteninės apertūros radaro interferometrija (InSAR). Pasak geografų, dažniausiai šios nuotolinių tyrimų šakos duomenys naudojami žemės drebėjimams ir paviršiaus deformacijoms stebėti, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pritaikomi ir stebint karinių konfliktų zonas. Koherentiškumo rodiklis, nusakantis žemės paviršiaus išsklaidymo savybių pokyčius, jau ne kartą naudotas įvertinant žalą infrastruktūrai Ukrainos miestuose, pavyzdžiui, Mariupolyje. Vienas iš rodiklių, naudojamų pirminiam žalos įvertinimui, kai antžeminiai duomenys sunkiai prieinami, yra DPNCI (dvigubos poliarizacijos normalizuotas koherentiškumo indeksas). Jį sudarant naudojami skirtingos poliarizacijos koherentiškumo duomenys, o rodiklį padalinę į sąlygines kategorijas, galime išskirti stipriai, silpniau ir visai nepaveiktas zonas.

Gazos ruože DPNCI indeksas spalio 7 – lapkričio 18 d. atskleidžia didelio masto pastatų pažeidimus. Didžiausias poveikis matomas šiaurinėje Gazos dalyje. Duomenys rodo, kad apie 44 tūkstančiai pastatų į šiaurę nuo Wadi Gaza ribos yra sunaikinti arba stipriai pažeisti. Remiantis Open Street Map (OSM) pastatų erdviniais duomenimis, tai sudaro daugiau nei pusę šiaurinio Gazos regiono pastatų.

Jungtinių Tautų (JT) Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA), remdamasis Palestinos viešųjų darbų ir būsto departamentu, teigia, kad iš viso visoje Gazos ruožo teritorijoje nuo spalio pradžios sunaikinta arba paveikta bent 45 proc. visų pastatų. Didžiausias poveikis matomas šiaurinėje Gazos juostos dalyje esančiame Beit Hanoun mieste, taip pat vakarinėje Gazos ruožo dalyje ties Viduržemio jūra esančioje Al-Shati pabėgėlių stovyklavietėje. Kiti tyrėjai, remdamiesi ir VU geografų naudotais „Sentinel-1“ palydovo mikrobangų duomenimis, teigia, kad bent 50 proc. pastatų į šiaurę nuo Wadi Gaza evakuacijos linijos yra sunaikinti arba pažeisti.

Aukštos raiškos vaizdai užtikrina vertinimo tikslumą

Nors remiantis nuotoliniais metodais žalos įvertinimas negali prilygti pastatų sunaikinimo masto įvertinimui pačioje karinio konflikto vietoje (pavyzdžiui, Mariupolyje, Ukrainoje, remiantis DPNCI indeksu, sunaikinti pastatai buvo išskirti 70 proc. tikslumu), tai padeda apibendrinti žalos mastą ir išskirti labiausiai pažeistus arealus, o prieinami aukštos raiškos pažeistų teritorijų vaizdai, tokie kaip Al Gharbi ar Yassin mečečių ar Beit Hanuno miesto teritorijos, gali padėti įvertinti tokių matavimų tikslumą.

Pasak tyrėjų, pastaraisiais metais vis labiau pabrėžiama optinių ir mikrobangų palydovinių duomenų naudojimo svarba konfliktų zonose. Pavyzdžiui, šie duomenys buvo nepamainomi stebint Chersono užtvankos sugriovimo poveikį, įvykius Ukrainos miestuose, Sirijoje, Irake. Atvira prieiga prie šių duomenų lemia dezinformacijos sumažėjimą ir geresnį visuomenės supratimą apie procesus, vykstančius konfliktinėse zonose.