Prestižiniame žurnale „Nature Nanotechnology“ išspausdintas straipsnis „Two-dimensional Materials from High-throughput Computational Exfoliation of Experimentally Known Compounds“, tarp kurio bendraautorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto doktorantas Andrius Merkys. Visi kiti publikacijos autoriai yra Lozanos federalinio politechnikos instituto (Šveicarija) mokslininkai.

„Straipsnyje aprašėme su kolegomis atliktą tyrimą, kurio metu remdamiesi teoriniais skaičiavimais ieškojome į grafeną panašių dvimačių junginių. Grafenas – teoriškai begalinė plokščia molekulė, pasižyminti labai įdomiomis fizikinėmis savybėmis: itin dideliu elektronų judrumu ir elektriniu laidumu bei mechaniniu tvirtumu“, – pasakoja A. Merkys. Už grafeno išskyrimą ir tyrimus dviem rusų kilmės mokslininkams Andre Geimui ir Konstantinui Novoselovui (Mančesterio universitetas) 2010 m. paskirta Nobelio fizikos premija.

Grafeno sėkmė paskatino ir Nicola Marzari vadovaujamą grupę, kurioje 2014–2015 m. stažavosi VU GMC doktorantas, ieškoti panašių junginių kristalinių struktūrų duomenų bazėse. Tyrimui buvo pasitelktos dvi duomenų bazės: Neorganinių kristalų struktūrų duomenų bazė ir prof. Sauliaus Gražulio VU GMC Biotechnologijos institute plėtojama Atvira kristalografinė mažų molekulių duomenų bazė COD.

A. Merkys prisidėjo prie programinės įrangos, reikalingos kristalografiniams duomenims iš duomenų bazių parinkti, išgauti ir paversti į tyrimui reikalingus formatus, kūrimo ir tobulinimo. Jaunajam mokslininkui pravertė daugiau nei penkerių metų darbo su kristalų struktūrų aprašymais patirtis, įgyta prof. S. Gražulio grupėje.

„Teorinio tyrimo rezultatas – duomenų bazėse nustatėme beveik 2000 į grafeną panašių dvimačių junginių, vertų tolesnės tiek teorinės, tiek praktinės analizės“, – apibendrino A. Merkys. Šiuo metu jis tęsia doktorantūros studijų tyrimą – iš COD duomenų bazėje esančių mažų molekulių kristalų aprašymų renka statistiką apie atomų organizaciją kristalinėse gardelėse.

Žurnalas „Nature Nanotechnology“ yra prestižinės „Nature“ grupės leidinys. Jis išsiskiria itin aukštu poveikio koeficientu (angl. impact factor), kuris siekia 38,986. Be to, leidinys patenka į pirmąją kvartilę (Q1).