Lietuva žengia dar vieną žingsnį kaip stipri gyvybės mokslų šalis. Šiemet Vilniaus universiteto studentų komanda pirmoji iš visų Baltijos šalių dalyvauja tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine Competition).

Sintetinė biologija – dar visai jaunas mokslas, daugumai nepažįstamas, todėl įvairiai pasitinkamas. Visuomenė tai vadina „žaidimu dievais“, o nesusipažinę mokslo atstovai nemato skirtumo nuo dabar esančių biotechnologijų. Dėl šios priežasties mūsų misija yra ne tik puikiai sudalyvauti šiame konkurse, bet ir supažindinti visuomenę su naudinga ir neatrasta mokslo šaka.

Tikriausiai daugeliui yra girdėti fantastiškai skambantys projektai apie tamsoje švytinčius medžius, kvepiančias braškėmis bakterijas ar naftą sintetinančius dumblius. Tačiau „iGEM“ dalyviai plečia savo akiratį ir iki Marsą galinčių kolonizuoti bakterijų, informaciją perduodančių bakterinių laidų ar net biologija grindžiamų prietaisų, skirtų maliarijai aptikti.

Naujas požiūris į biologiją inžinieriaus akimis – tai sintetinė biologija. Kuo gi ląstelė skiriasi nuo kompiuterio? Gal ne tiek ir daug, kaip dauguma pagalvotų. Kompiuterį žmogus sukonstruoja iš įvairių komponentų, juos sujungia sąsajomis, kad atliktų norimas funkcijas. Ląstelių pagal klasikinį modelį niekas nekonstruoja. Tiesiog į ląstelės genomą įterpiamas genas, kuris koduoja mūsų norimą baltymą. Šios ląstelės kaip fabrikėlis pagamina tikslinį baltymą, o jį išskyrę turime produktą. Prieš gerą dešimtmetį mokslininkai pabandė kontroliuoti mažiausią genomą turinčią bakteriją. Tyrėjų tikslas – ląstelėje palikti tik tuos genus, kurie yra būtini išgyventi ir mūsų norimai funkcijai įgyvendinti. Taip sumažinama ląstelinių komponentų, o kartu ir sąveikų tarp jų. Atsiranda galimybė kontroliuoti procesą. Tad mūsų pagalbininkės – genetiškai modifikuotos ląstelės – gali ne tik sintetinti norimą baltymą, bet ir pajusti tam tikrą aplinkos dirgiklį, sureaguoti taip, kaip nori tyrėjas, ir duoti grįžtamąjį signalą. Tai – lyg mažyčiai kompiuteriukai, užprogramuoti specifinei funkcijai.

„iGEM“ konkurse dalyvauja daugybė studentų iš viso pasaulio. Pernai užregistruota per 250 komandų, tarp kurių – visų geriausių pasaulio universitetų atstovai. Pats konkursas, pradėtas organizuoti Masačiusetso technologijos instituto, yra gerai žinomas visiems pasaulio universitetams. Kembridžo universiteto komandos šiam kasmetiniam konkursui rengiasi dvejus metus, tad pirmąkart konkuruoti Vilniaus atstovams – malonus iššūkis.

„Vilnius iGEM“ komanda yra labai dėkinga Vilniaus universitetui ir jo Gamtos mokslų fakultetui už suteiktą moralinę, finansinę ir materialinę pagalbą. Taip pat džiaugiamės bendradarbiavimu su „Verslia Lietuva“. Tikimės, kad ateityje projektas plėsis ir galbūt taps kasmetiniu nacionaliniu konkursu.

Šiuo metu komandą sudaro Gamtos mokslų fakulteto studentai Ingrida Olendraitė, Mykolas Bendorius (molekulinė biologija), Ieva Rauluševičiūtė, Barbora Bajorinaitė, Ieva Savickytė (genetika), Greta Jarockytė (biofizika) ir Chemijos fakulteto studentai Šarūnas Tumas, Danielius Dvareckas (biochemija). Mus globoja ir pataria biotechnologijos srityje dirbantys Edvinas Stankevičius, Dainius Tautvaišas iš Edinburgo universiteto ir prof. Virginijus Šikšnys (Biotechnologijos institutas).

Kviečiame visus palaikyti, domėtis ir panaudoti savo kūrybinį, mokslinį, komunikacinį, verslumo ir inovatyvumo potencialą kartu su pirmąja „Vilnius iGEM“ komanda.

Visą informaciją apie komandą ir konkurso eigą galite rasti:
https://twitter.com/Vilnius_iGEM
https://www.facebook.com/VilniusiGEM