1830 m. mirė Rytų kalbų profesorius V. Miunichas, garsėjęs savo šykštumu, dėl kurio apie jį sklido nemažai anekdotų. Šykštumas ir tapo jo mirties priežastimi, mat neleido ligos metu žiemą kūrenti krosnies, o gaunamas valdiškas malkas parduodavo. Taupydamas šviesą jis knygas skaitydavo bendrame koridoriuje, sėdėdamas prie prof. Andriaus Sniadeckio buto durų, kur degė lempa.
Kai ateidavo svečias, profesorius priimdavo jį tamsoje, o pats nusirengdavo viršutinius drabužius, kad nesusidėvėtų. Sirgdamas iš taupumo nekvietė gydytojo, todėl ir mirė tamsoje, šaltyje, prieš laiką, po lova turėdamas pilną skrynią pinigų. Šią istoriją savo atsiminimuose aprašė grafienė Gabrielė Giunterytė Puzinienė.
Komentarų: 3
2012-11-21 11:52
LapasĮdomu, o kokia ten buvo lemputė?
2012-11-21 11:56
VoltasGal dujų?
2012-11-21 12:28
MarytėGal tai žibalas, ekspertai?